Vaikų saugumo ištekliai

Pokalbiai su vaikais ir paaugliais apie nuogo kūno nuotraukų bei vaizdo įrašų dalijimąsi

Reguliarūs pokalbiai su jaunuoliais apie galimas dalijimosi nuogo kūno arba seksualinio pobūdžio nuotraukomis bei vaizdo įrašais (dar vadinama sekstingu) grėsmes gali padėti išvengti tokių problemų kaip nuotraukų viešinimas be leidimo. Geriausia šia tema kalbėtis ramiai ir reguliariai prie jos sugrįžti.

Jei tavo vaikas ar paauglys tau pasako, kad gavo arba siuntė nuogo kūno arba seksualinio pobūdžio nuotrauką ar vaizdo įrašą, stenkis nepanikuoti ir pagalvok, kokios paramos bei pagalbos jam reikia. Atkreipk dėmesį, kiek drąsos reikėjo tavo vaikui tau tai papasakoti, ir užtikrink, kad viskas bus gerai. Tada kartu pabandykite sumažinti galimą žalą.

Pastaba. Jei tavo vaikas naudojasi įrenginiu, prijungtu prie vaiko „Apple“ paskyros, pasirinktos „Apple“ programos sulieja nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose gali būti nuogybių. Aptark šią funkciją su savo vaiku ir ką jis turėtų daryti, jei pamato sulietą nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    • Paaiškink, kad nereikia dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matosi intymios kūno dalys.
    • Paskatink savo vaiką pasipasakoti gavus nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuris yra susiliejęs arba verčia jaustis nepatogiai.
    • Jei tavo vaikas tau parodo arba jo įrenginyje pastebi nepriimtino turinio nuotrauką ar vaizdo įrašą, nepanikuok ir pasakyk, kodėl manai, kad tokia nuotrauka ar vaizdo įrašas gali būti nepriimtini. Padėkok savo vaikui už tai, kad tau atvirai pasipasakojo.
    • Normalu, kad nuogas kūnas kelia smalsumą, tačiau jei tavo vaikas rodo nuolatinį ar perdėtą susidomėjimą nuogu kūnu ir seksualumu, galbūt vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

    • 2023 m. atliktame tyrime „Thorn“ 17 proc. paauglių nurodė, kad dalijosi nuogybėmis, o apie 20 proc. 9–17 metų vaikų nurodė, kad jiems buvo rodytos ar atsiųstos kito asmens nuogo kūno nuotraukos be to žmogaus sutikimo.
    • Paaugliai turi žinoti, kad pasitaiko nusikaltėlių, apsimetančių bendraamžiais ir siūlančių apsikeisti nuogo kūno arba seksualinio pobūdžio nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Nusikaltėliai tokias nuotraukas ar vaizdo įrašus naudoja seksualiniam šantažui – grasina juos paskelbti arba išplatinti, jei aukos neišpildys reikalavimų. Įsitikink, kad tavo paauglys žino, jog gali kreiptis į tave bet kokiu klausimu ir kad tu jį palaikysi.
    • Jei sužinojai apie tai, kad tavo paauglys gavo arba siuntė savo nuogo kūno nuotraukas ar vaizdo įrašus, nepanikuok ir pabandyk išsiaiškinti aplinkybes. Jei nuotrauka arba vaizdo įrašas gautas neprašant, tai gali būti patyčių arba priekabiavimo rezultatas ir gali sukelti neigiamų emocijų.
    • Kartais nuogo kūno nuotraukomis arba vaizdo įrašais dalijamasi dėl patiriamo spaudimo. Kitais atvejais gavėjai gali dalintis jais be siuntėjo sutikimo. Jei tokiu turiniu dalijamasi be sutikimo arba jei tą daro suaugęs asmuo, galbūt vertėtų susisiekti su teisėsaugos institucijomis.
    • Ramiai pasikalbėk su savo paaugliu apie nuogo kūno nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntimo ar gavimo grėsmes, pvz., apie tai, kad gavėjas kada nors gali netyčia arba tyčia jomis pasidalyti, o tai gali sukelti gėdą, patyčias arba kitokią žalą.
    • Svarbu užtikrinti jaunuolius, kad, nors išplatintos nuotraukos ir vaizdo įrašai gali atrodyti gėdingi, tai nėra pasaulio pabaiga. Yra žmonių, įskaitant tave patį, kurie gali jiems padėti, tad viskas bus gerai.

Sužinok daugiau

Patarimai, kaip padėti savo vaikams išlikti saugiems internete

Vaikų ir paauglių veiklos internete saugumo bei pozityvumo užtikrinimas.

Jei nori, kad tavo vaikas būtų saugus internete:

  • Savo vaiką pažįsti geriau nei bet kas kitas. Ne visi dalykai tinka visiems vaikams – tai priklauso nuo amžiaus, brandos lygio ir kitų dalykų.
  • Pasidomėk programomis, kurias naudoja tavo vaikas, bei svetainėmis, kuriose lankosi. Išsiaiškink savo vaiko mėgstamiausias programas ir žaidimus, kad suprastum platformą, privatumo nuostatas ir kodėl tavo vaikui tai patinka.
  • Komunikacija yra labai svarbi. Kalbėkis, o ne pamokslauk, bei patikink savo vaiką, kad jis visada gali tau pasipasakoti, jei išgyvena kokių nors problemų. Pasakyk, kad nereaguosi pernelyg jautriai ir kad apsaugoti jį yra svarbiau nei nubausti. 
  • Pakalbėk su savo vaiku apie saugumą ir privatumą bei apie stiprių ir unikalių slaptažodžių ar kitų autentifikavimo įrankių, tokių kaip „Touch ID“ ir „Face ID“, naudojimą.
  • Įsitikink, kad jaunuoliai supranta, jog tam tikri veiksmai internete, pvz., nuogo kūno vaizdų, patyčių ir klaidinančios informacijos dalijimasis yra rizikingi ir kenkia jų reputacijai. Pokalbis gali būti trumpas, tačiau turėtum prie jo sugrįžti reguliariai. Patikink, kad jei kas nutiks, tu visada padėsi.
  • Apsvarstyk tokius įrankius, kaip „Ekrano laikas“, kad stebėtum ir valdytum, kaip tavo vaikas naudojasi įrenginiu. Pakalbėk su savo vaiku apie tai, kokius įrankius ir kodėl tu naudoji. Tai padės jam išsiugdyti gebėjimą naudotis technologijomis atsakingai dabar ir ateityje. Peržiūrėk šiuos įrankius, tavo vaikui augant.

Viliojimas ir seksualinis šantažas

Viliojimo ir seksualinio šantažo atpažinimas bei pokalbiai su vaikais ir paaugliais apie tai.

Viliojimas ir seksualinis šantažas yra dvi susijusios internetinio seksualinio išnaudojimo formos.

  • Viliojimas – taktika, kurią naudoja išnaudotojai, megzdami santykius su jaunuoliais, kad galėtų jais manipuliuoti, juos išnaudoti ir skaudinti. Išnaudotojai gali susidraugauti su vaiku, palengva užsitikrinti jo pasitikėjimą, kad galėtų jį išnaudoti.
  • Seksualinis šantažas įvyksta tada, kai kas nors pagrasina paviešinti aukos intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus, jei auka neišpildys tam tikrų reikalavimų, pvz., jei neperves pinigų, neatsiųs daugiau nuotraukų arba nesuteiks seksualinių paslaugų.

Vaikus išnaudojantys asmenys dažnai būna kantrūs, atkaklūs ir geri manipuliatoriai. Kartais asmenys, išnaudojantys jaunuolius internete, juos pažįsta asmeniškai.

Seksualinis šantažas ir viliojimas yra draudžiamas įstatymais daugelyje šalių. Jei tavo vaikas tapo auka, kreipkis į teisėsaugos institucijas ir pagalbos tarnybas.

Apsaugok jaunuolius – kalbėkis apie viliojimą ir seksualinį šantažą tinkama jų amžiui kalba. Patikink savo vaiką, kad jis nekaltas dėl to, kad jį kažkas vilioja ar seksualiai šantažuoja.

Atvira komunikacija yra ypač svarbi. Jaunuolių saugojimas nuo viliojimo ir seksualinio šantažo – tęstinis procesas, kuriuo siekiama padėti jiems išmokti atpažinti pavojų ir nebijoti pasipasakoti tau, jei kas nors nutiktų.

  • Nors šie ženklai nebūtinai susiję su viliojimu, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas:

    • Slepia, ką veikia internete.
    • Greitai išjungia, paslepia arba uždaro įrenginį, kažkam įėjus į kambarį.
    • Gauna neaiškių dovanų, pinigų, narkotikų, alkoholio arba vertingų daiktų.
    • Internete laiką leidžia iki vėlumos arba keistu laiku.
    • Atrodo liūdnas, prislėgtas, piktas ar išsigandęs.

    Paklausk savo vaiko, ar kas nors internete:

    • Siūlo jam dovanų.
    • Kalba apie romantiškus santykius, meilę ar seksą.
    • Siunčia ar prašo atsiųsti nuogo kūno arba intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų.
    • Kalba ypač asmeniškomis temomis.
    • Prašo saugoti paslaptis.
    • Mėgina izoliuoti nuo šeimos ar draugų.
    • Prašo pokalbį tęsti kitose platformose.

    Jei vaikas tau pasako, kad patyrė bet kokį iš šių veiksmų, patikink, kad tai ne jo kaltė.

    Pokalbiai su vaikais ir paaugliais apie viliojimą

    Nepaisant amžiaus, geriausias būdas sužinoti, ar vaikas yra viliojamas internete, bei apsaugoti jį nuo galimos žalos, yra pokalbis.

    • Reguliariai klausk savo vaiko arba paauglio apie tai, ką jis patiria internete.
    • Kalbėkis apie viliojimą tinkama jo amžiui kalba ir taip, kad neišgąsdintum.
    • Pažadėk, kad nesupyksi, jei jis tau papasakos ką nors negero arba jei bus padaręs klaidą. Viliotojai gąsdina jaunuolius bausmėmis, kad įtikintų niekam nepasakoti apie išnaudojimą.
    • Sutarkite dėl taisyklių ir ribų, įskaitant tai, kada galima, o kada negalima internete bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Apsvarstyk tokius įrankius, kaip „Ekrano laikas“, kurie gali padėti prižiūrėti, kaip tavo vaikas naudojasi technologijomis.
    • Įsitikink, kad tavo vaikas žino, kaip pranešti apie asmenis ir užblokuoti ar nutildyti paskyras naudojamose programose.
    • Pakalbėk apie saugumą internete ir privatumo praktikas bei nustatymus.
    • Įsitikink, kad tavo vaikas supranta, kokia asmenine informacija galima dalytis internete, o kokia negalima, ir kodėl.
    • Padėk savo vaikui atskirti teigiamą bendravimą nuo problematiško ir pavojingo. Pasakyk jam, kad jei dėl kokių nors priežasčių kas nors verčia jį jaustis nepatogiai, jis gali kreiptis į tave pagalbos.

    Pokalbiai su mažu vaiku apie viliojimą:

    • Naudok tinkamus žodžius kūno dalims įvardyti ir paaiškink, kurios kūno dalys yra intymios ir kodėl.
    • Neskatink bendrauti su nepažįstamais asmenimis.
    • Paaiškink, kuo skiriasi geros paslaptys, pvz., gimtadienio staigmena, ir blogos paslaptys, pvz., kai nuo patikimo suaugusiojo slepiama tai, kad kažkas išgąsdino arba grasino.

    Pokalbiai su vyresniu vaiku apie viliojimą:

    • Primink savo vaikui, kad kai kurie žmonės internete gali būti ne tie, kuo prisistato.
    • Mokyk jį pasipasakoti tau apie sudėtingus dalykus. Pagirk už tai, kad papasakojo, ir pasakyk, kad jam padėsi.

    Pokalbiai su paaugliu apie viliojimą:

    • Primink, kad ne visi yra tokie, kokie sakosi esą, ir kad ne visi nori kitiems gero.
    • Turėk omenyje, kad paaugliams gali būti įdomu susipažinti su seksualumu, tačiau pasakyk, kad gali kreiptis į tave pagalbos, jei kažkas kelia baimę ar yra galimai pavojinga.
    • Primink, kad galima ignoruoti, pranešti ir užblokuoti bet kokį asmenį, kuris verčia jaustis nepatogiai.
    • Paaiškink, kad viskas, kuo jie dalijasi internete, gali būti nukopijuota ir pasidalyta su kitais – tiek netyčia, tiek tyčia.

    Atmink: savo vaiką geriausiai pažįsti tik tu. Tai, kaip kalbi sunkiomis temomis, turi priklausyti nuo vaiko amžiaus, brandos lygio ir kitų faktorių, įskaitant vaiko pažeidžiamumą ir emocinę būseną.

    Tavo vaikas gali nenorėti kalbėti apie internete užmegztus santykius ir gali nesuprasti, kad yra viliojamas. Patikink savo vaiką, kad jis nekaltas dėl to, kad jį kažkas vilioja.

  • Nors tai nebūtinai seksualinio šantažo požymiai, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei jų vaikas:

    • Slepia, ką veikia internete.
    • Prašo pinigų ar dovanų kortelių be jokios priežasties arba pinigai išnyksta iš piniginių ar sąskaitų.
    • Patiria nepaaiškinamus nuotaikų svyravimus ar atrodo prislėgtas, piktas ar išsigandęs.

    Pokalbiai su vaikais ir paaugliais apie seksualinį šantažą:

    • Paaugliai ir vyresni vaikai turi žinoti, kad pasitaiko nusikaltėlių, siūlančių apsikeisti nuogo kūno arba seksualinio pobūdžio nuotraukomis ar vaizdo įrašais.
    • Paaiškink, kad šie žmonės nėra tie, kuo dedasi, o nuotraukose greičiausiai yra ne jie.
    • Papasakok, kad nusikaltėliai gali grasinti paskelbti nuogo kūno ar intymias nuotraukas arba vaizdo įrašus, jei negaus pinigų, daugiau nuotraukų arba seksualinių paslaugų.
    • Pasakyk vaikui, kad nesiųstų pinigų ir nepildytų jų reikalavimų. Sumokėjimas dažnai tik paskatina tolesnį išnaudojimą. Kartais jie pereina prie kitų aukų paieškos, net jei jiems nesumokama.

    Ką tėvai turėtų daryti, jei vaikas atakuojamas ar tapo auka:

    • Išsaugoti grasinamus pranešimus, jų gali prireikti teisėsaugos institucijoms.
    • Pranešti apie situaciją vietinėms teisėsaugos institucijoms, o prireikus – mokymo įstaigos ar darbovietės administracijai.
    • Užblokuoti nusikaltėlį ir peržiūrėti įrenginio saugumo nustatymus naudojant „Apple“ saugumo patikrą.
    • Peržiūrėti Asmeninio saugumo naudotojo gaires, kuriose pateikiamos strategijos, kaip sustiprinti skaitmeninį saugumą ir atsiriboti nuo nesaugių kontaktų.
    • Patikinti savo vaiką, kad nors situacija gali atrodyti neįveikiama, vis tiek galima gauti pagalbos ir viskas išsispręs.
    • Paskatinti atvirai kalbėtis su tavimi, kitu patikimu suaugusiuoju arba kreiptis į pagalbos liniją.
    • Padėti savo vaikui susisiekti su pagalbos tarnybomis, pvz., pagalbos linijomis arba pagalbą aukoms teikiančiomis organizacijomis. (Žr. išteklius puslapio apačioje.)

    Be to, primink savo vaikui, kad tai nėra jo kaltė ir kad jis neturi vienas tvarkytis su šia situacija.

Kaip tvarkytis su patyčiomis internete

Kaip jas atpažinti ir kaip padėti savo vaikui ar paaugliui.

Patyčios internete – patyčių forma, vykstanti skaitmeniniuose įrenginiuose, tokiuose kaip telefonai, kompiuteriai ir planšetės. Patyčios gali vykti teksto pranešimais, pranešimų programėlėse, susirašinėjant, el. paštu, internetiniuose žaidimuose, socialiniuose tinkluose, tiesioginės transliacijos metu, nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Patyčios paprastai apibrėžiamos kaip agresyvus ir pasikartojantis žodinis arba fizinis smurtas, nukreiptas į silpnesnį asmenį, tačiau bet kokia priekabiavimo forma, įskaitant įžeidinėjimus, grasinimus, apsimetinėjimus, gandų platinimą ir atskirtį, taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Patyčioms gali būti naudojami nuogo kūno vaizdai. Patyčias internete dažnai lydi patyčios mokykloje ar bendruomenėje. 2022 m. „Pew Research Center“ tyrime teigiama: „Beveik pusė JAV paauglių yra patyrę patyčias arba priekabiavimą internete.“

Ne visada akivaizdu, kad vaikas patiria patyčias internete, ir jis tau gali to nesakyti. Nors tai nebūtinai patyčių internete ženklas, atkreipk dėmesį, jei tavo vaikui sunku miegoti, jis nenori eiti į mokyklą, turi žemą savivertę arba pasikeitė jo naudojimosi internetu įpročiai, pvz., jis nuolat tikrina savo socialinių tinklų paskyras arba vengia naudotis savo įrenginiais šalia tavęs.

Patyčias internete gali patirti bet kuris vaikas, tačiau kai kurie vaikai jautresni už kitus, įskaitant mažumų, pvz., rasinių ar religinių, grupių narius, neįgalius vaikus, LGBTQ+ jaunuolius arba bet kurį jaunuolį, kuris atrodo ar elgiasi ne taip kaip kiti.

Dažni, trumpi pokalbiai su savo vaiku apie patirtis internete gali sustiprinti jūsų santykius, o tavo vaikas nebijos papasakoti tau, kad patiria patyčias internete. Taip pat svarbu pasakyti savo vaikui, kad jis nekaltas dėl patyčių internete ir kad yra žmonių, kurie jam gali padėti.

    • Nepanikuok, nereaguok pernelyg jautriai ir nekaltink jo. Paprastai nepadeda įrenginių atėmimas.
    • Pirmiausia – išklausyk. Sužinok, kas nutiko ir kaip jautėsi tavo vaikas. Išreikšk palaikymą.
    • Jei kas nors atsiuntė nepriimtiną nuotrauką ar turinį, kuris verčia tavo vaiką jaustis nepatogiai, gali patarti savo vaikui neatsakyti.
    • Paskatink savo vaiką naudoti tokius įrankius kaip paskyros blokavimas ar nutildymas ir pranešti apie turinį platformai, kurioje įvyko incidentas.
    • Aptark strategijas, kaip sustabdyti patyčias internete, ir pagalvok, kaip gali padėti savo vaikui pagyti ir sustiprėti.
    • Kalbėkis su savo vaiku ir apsvarstyk galimus sprendimus. Patyčios internete dažnai lemia socialinės situacijos kontrolės praradimą, o vaiko įtraukimas į diskusiją gali padėti to išvengti.
    • Jei abejoji, pasitark su mokyklos psichologu, mokytoju ar kitu ekspertu.
    • Paviešinę patyčias, kartai tėvai dar labiau pablogina situaciją. Atsakas turi būti gerai apgalvotas.
    • Jei asmuo, kuris tyčiojasi iš tavo vaiko internete, taip pat yra vaikas, apie tokį elgesį pakalbėk su jo tėvais arba mokyklos administracija.

  • Žiūrėk į tai rimtai. Patyčios internete gali reikšti, kad vaikas turi bėdų, ir gali lemti dar rimtesnes problemas. Prieš nustatant tokio elgesio pasekmes, sužinok, kodėl vaikas yra piktas arba elgiasi agresyviai.

    Galimų priežasčių yra įvairių:

    • Bandymas pritapti bendraamžių grupėje, kuri užsiima patyčiomis internete.
    • Nerimas, pyktis, depresija, kontrolės praradimo pojūtis, susierzinimas ar stresas.
    • Pats vaikas taip pat patiria patyčias internete.
    • Noras jausti kontrolę.
    • Noras susilaukti dėmesio.
    • Ne visiškas neigiamo patyčių internete poveikio suvokimas.

    Jei tavo vaikas tyčiojasi iš kitų internete, tėvai ir kiti patikimi suaugusieji gali:

    • Sužinoti, kas nutiko vaikui, kad pabandytų išsiaiškinti, kodėl jis tyčiojasi iš kitų internete. Pagalvoti apie vaiko emocinę būseną, bendraamžių grupę ir kitus faktorius.
    • Pakalbėti su vaiku ir paaiškinti, kaip patyčios internete gali neigiamai paveikti kitus ir kodėl tai nepriimtinas elgesys. Paaiškinti, koks svarbus mandagumas ir empatija bei kaip tai veikia kitus.
    • Pagalvoti, ar nevertėtų kreiptis patarimo į mokyklos psichologą ar kitą specialistą, su kuriuo būtų galima aptarti tinkamas strategijas.
    • Informuoti apie patyčių internete pasekmes.
    • Pagalvoti, kaip vaikas gali susitaikyti su tuo žmogumi, kurį įskaudino.

Gauk emocinę ir psichologinę pagalbą

Nori susisiekti su kvalifikuotu psichologu dabar pat? „Vaikų linija“ – nemokama ir anoniminė emocinės pagalbos linija, kuria telefonu ir internetu patarimo gali kreiptis visi norintys.

Apsilankyk puslapyje „Vaikų linija“ ir sužinok daugiau

Pranešti

„Švarus internetas“ – karštoji linija, kuria galima bet kuriuo paros metu anonimiškai pranešti apie žalingą turinį internete.

Jei nori sužinoti daugiau, apsilankyk puslapyje „Švarus internetas“